Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų

Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų —
Truputį korio ir truputį saulės,
Kaip mums įsakė Persefonės bitės.
Neprirakintos valties neatriši,
Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi,
Būties tamsybėj siaubo neįveiksi.
Mums lieka pabučiavimai — pūkuoti,
Vieninteliai, tarytum mažos bitės,
Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo.
Jos perveria skaidrių naktų tankynę,
Jų tėviškė — tamsus Taigeto miškas,
Jų penas — laikas, liepžiedžiai ir mėtos.
Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė,
Sausi karoliai, nebegyvos bitės —
Jų kūnuose medus pavirto saule.
1920
(перевод Томаса Венцловы)