Klajūnė

Klajūnė prie ledinio dangaus
Laukia savo sūnaus lietaus.
Klajūnė rašo laišką ugnies
Strėlėmis ant širdies nakties.
Klajūnė - sninga jai ant kasų
Ir kūno bučiniai debesų,
Klajūnė - neišdavus genties,
Su kardu jaunaties ant peties.
Klajūnė prijaukinus šalnas
Gano švino dukras — kulkas.
Klajūnė - lenkiasi jai žemai
Aštuoni karžygiai — žiedai.
Klajūnė nešina ugnimi,
Viršūnė jau visai netoli,
Karūną dovanoja dangus,
Šypsos tavo sūnus lietus.
Kai per dangų vėjai trankos,
Laukiu žodžių, tiesias rankos,
Baltas mėnuo — lūpos šaltos,
Į rankas nusileidžia maldos.
Rokas Radzevičius, Aiste Smilgevičiūte
2009 m. birželis,
Nida
Daina, skirta visoms moterime, išėjusioms į miškus
ar kitaip prisidėjusioms prie laisvės kovų. Klajūnė -
Zofija Striogaitė - Žilienė - viena iš jų, kartu su savo vyru, būrio vadu Antanu Žiliu Žaibu veikusi
Vyčio apygardoje, Ukmergės raj.