Benamio Daina

Žvarbi buvo Sausio diena
Šalti abejingi krūmokšniai.
Ir nerimo skraistė balta
Nusėdo gatvėj prie uosto
Ko neramu — nežinau
Lyg kaktusais širdį kas glosto
Kol gatvės kampe pamatau
Benamį, jis šypso vidury mano uosto.
Ką žmogau tu turi
Apie ką svajoji, kuo gyveni
Kur semiesi jėgų.
Klausiu šviesių jo akių
Joks žmogus neišsems
Daug danguje vandens.
Man žemė lovą paklos
Medis kaitrą užstos
Juokas — duona saldi
Šilta mano širdy
Kasdieną saugo viltis
Ką prarast kai nieko neturi.
Šiltnamy savo slepies
Ieškai ten kur vilties.
Nieks niekada neaugins
Nieks mamytės neprimins
Nieks neguos neapgins.
Aš turiu svajones
Ir dienas vis naujas
Jas nešioju širdy
Juk ir tu nemažiau turi
Joks žmogus neišsems
Daug danguje vandens.
Man žemė lovą paklos
Medis kaitrą užstos
Juokas — duona saldi
Šilta mano širdy
Kasdieną saugo viltis
Ką prarast kai nieko neturi.
Šiltnamy savo slepies
Ieškai ten kur vilties.
Nieks niekada neaugins
Nieks neguos neapgins.
Aš turiu svajones
Ir dienas vis naujas
Jas nešioju širdy
Juk ir tu nemažiau turi